Ką reikia žinoti apie vidinės komunikacijos mitus?

Ką reikia žinoti apie vidinės komunikacijos mitus?

Kažkada šiame bloge jau rašiau apie stereotipus, kurie įsuka vidinės komunikacijos ratą. O šiandien atėjo laikas pakalbėti apie vidinės komunikacijos mitus. Kas jie tokie? Ogi perlamutrinės frazės, kurias gudrūs konsultantai bruka savo klientams. Dažnai nė nesigilindami į problemos esmę.

Trylika metų organizacijas vidinės komunikacijos klausimais konsultuojantis Mike Klein („Intersection“) išskyrė net 8 vidinės komunikacijos mitus, kuriuos, mano galva, galima aptikti ir Lietuvoje. Galbūt vieni labiau išviešėję, kiti – mažiau, tačiau esmę perprasti nesudėtinga. Susipažinkime:

1. Mitas „Socialiniai tinklai – tai naujovė“

Šis mitas yra klasikinis. Idėja, kad darbuotojai tarpusavyje bendrauja neformaliai ir kad šis bendravimas organizacijai be galo svarbus, yra sena kaip ir pačios organizacijos. Viskas, ką galima pasakyti naujo šia tema – technologijos. Arba tai, kas palengvina patį procesą. Žinia, keliaujanti iš lūpų į lūpas, yra amžinas dalykas. Jei konsultantas nekalba apie tai, kaip palengvinti šį procesą, kalbą apie socialinius tinklus galima baigti.

2. Mitas „Elgtis su darbuotojais taip pat kaip ir su klientais“

Viena iš „šakninių idėjų“ vidinėje komunikacijoje. Besiveisianti ir besidauginanti pasaulinėje vidinės rinkodaros industrijoje jau kone du dešimtmečius. Pažiūrėjus atidžiau, būtent darbo vietoje darbuotojai mezga ir vysto savo asmeninius ryšius, dalinasi sėkme ir pripažinimu, vieni kitus įkvepia ir palaiko. Kartu čia jie gauna galimybę atsiskleisti ir tobulėti. Argi tai mes siūlome savo klientams? Ne. Todėl darbuotojai organizacijoje yra daugiau piliečiai negu klientai.

3. Mitas „Gera komunikacija nieko nekainuoja“

Tokias ir panašias išvadas galima daryti skaitant daugelio personalo vadovų ar konsultantų straipsnius bei atsiliepimus žiniasklaidoje. Kartais atrodo, kad žiniai darbuotojams parengti, pristatyti ir užtikrinti, kad ji būtų suvokta, nereikia jokių papildomų pastangų. Juo labiau, kad nei vienas darbuotojas nedirba už dyka. Tai kiek tada kainuoja gera vidinė komunikacija?

4. Mitas „Darbuotojai negali pasakyti „NE“

Šis mitas veda prie vienos iš didžiausių klaidų suvokiant vidinę komunikaciją. Įsitikinimas, kad darbo vienos pabaigoje mūsų darbuotojas atsiverčia intraneto tinklalapį, pasiima vidinį laikraštį ir perskaito visus korporacinius laiškus savo „Outlook“ dėžutėje, vertas nedaug. O manymas, kad darbuotojas visa tai dar ir suvokia dėl to, kad negali pasakyti ne, apskritai veda prie absurdo. Liepiamoji nuosaka į vidinę komunikaciją atkeliavo iš stambių Amerikos korporacijų. Deja, pasipriešinimo nepavyko išvengti nei vienai kultūrai.

5. Mitas „Naudokime beasmenį MES ir visi bus patenkinti“

Tokį sprendimą neretai priima sparčiai išaugusios organizacijos. Po tuo visaapimančiu, bet beasmeniu įvardžiu MES pakišamos visos organizacijos politikos, nuostatos ir oficialaus bendravimo pozicijos. Nereikia tik pamiršti, kad karališkoji formuluotė „Mes pasitarėme ir aš nusprendžiau“ darbuotojams dažniau sukelia pyktį ir demotyvaciją negu įpareigoja. Pagrindinis rašymo principas – nėra žmogaus, kurį galima pacituoti, nėra ir istorijos. Faktas.

6. Mitas „Visa gera komunikacija yra apie pripažinimą“

Pripažinimas, žinoma, yra svarbus, o kartais – netgi kritiškas, jei reikia formuoti darbuotojų kolektyvinę atminti ir kelti moralę. Antra vertus, itin pabrėžiamas ir nuolat paryškinamas darbuotojų indėlis į organizaciją, kartais gali tapti netgi komiškas. Ypač jei jis vyksta prievartos būdu. Pasistenkime sudominti darbuotojus pripažinimo procesu, įtraukti juos, o ne „spausti“ juos kieta Didžiojo Brolio ranka. Antraip bus daugiau bėdos nei naudos.

7. Mitas „Viskas apie bosus“.

Man pačiam ne kartą teko matyti vidinius organizacijų leidinius, išmargintus generalinių direktorių, departamentų ir skyrių vadovų citatomis. Ir visuose juose nebuvo nieko kito, išskyrus „corporate bullshit“. O jeigu dar visas šias citatas parašo guvus komunikacijos vadybininkas, tuomet tą vidinį leidinį belieką padėti prie senų laikraščių tupykloj. Be jokios abejonės, vidinėje komunikacijoje svarbus balansas tarp aukščiausiojo, vidurinio ir žemesnio lygmens darbuotojų. Kad kiekvienas jaustų galimybę būti pastebėtas ir išgristas.

8. Mitas „Vidurinės grandies vadovų kaskados yra geriausias komunikacijos būdas“

Na, ir galų gale – paskutinis mitas, su kuriuo šiandien tenka susidurti itin dažnai. Viduriniosios grandies vadovų kaskados yra svarbus, bet tikrai ne vienintelis ir kartais netgi ne pats geriausias vidinės komunikacijos būdas. Žingsnis po žingsnio leidžiantis organizacinės hierarchijos laipteliais su ta pačia prezentacija, tačiau su kitu kalbėtoju bei auditorija, galima patirti ir visišką fiasko. Ypač, kai kaskados išsitempia laike, praranda „smūginį“ efektą ir negarantuoja jokio grįžtamojo ryšio. Keičiasi tonas, tembras ir turinio akcentai. Prarandama energetika ir lyderystė. O juk visiškai priešingo rezultato mes tikimės.