Merhaba! Maroko arabų kalba pasisveikinimas, mūsiškai "Laba diena!".
Grįžęs po atostogų Šiaurės Afrikoje, suskubai tinkle patalpinti dar du savo straipsnius organizacijos kultūros ir vertybių tema, kurie rugsėjį pasirodė žurnaluose "Versus" ir "Verslo klasė". Kas dar neskaitė, nuoširdžiai kviečiu susipažinti.

Penktasis straipsnis - "Žaisti - tai išbandyti save realybėje" atsirado kartu su mano moksliniu vardu - Magistro laipsniu VU Filosofijos fakultete (Edukologijos specialybė). Analizavau žaidimą kaip suaugusiųjų ugdymo priemonę, vėliau straipsnį išspausdino "Verslo klasė". Nūdienos suaugusieji nuvertina žaidimo teikiamą pažintinę naudą. Liūdna, deja, bet tiesa.

Beje, Maroke teko pabendrauti su vienu jaunuoliu, kuris ketina tapti mokytoju medresėje, berniukų (2-5 m.) mokykloje, kurioje mokoma korano, tai yra visuomenės socialinės santvarkos, etikos ir tikėjimo paslapčių. "Ar sunku? - paklausiau tada. - Taigi taip sudėtinga mokyti tokius jaunus vaikus..." "Baik tu, - nusijuokė arabas. - Juk vaikams viskas yra žaidimas, toks yra visas jų gyvenimas". Tąkart pamaniau, kad sutapimas :)

Šeštasis straipsnis - "Stimuliuoti pasąmone ir priversti gyventi emocijas“ kalba apie tai, kas daugeliui iš mūsų yra nepažinu. Mitologija, iš jos atklystanti ritualistika ir simbolika - kam visa tai reikalinga? Ar tai gali būti priimtina moderniajame verslo pasaulyje? Pasirodo, gali. Tai jau įrodyta. Su puikiomis iliustracijomis išspausdinta žurnale "Versus". Ne originaliu pavadinimu, reikėtų pasakyti, be fantazijos - "Organizacijos ritualai". Bet esmė, manau, nesikeičia. Linkiu sėkmės Vidui. Taip pat ir kiekvienam iš Jūsų.

P.S. Pirmosiuos keturis serijos straipsnius galite pasiskaityti štai šičia